Pasiklausius dainos žodžių, man iškilo vienas klausimas toks:
"Kažin pas ką jis perka tą "stuf`ą kurį vartoja?" Aaa?
L.Adomaitis-POPulistas
2011 m. lapkričio 9 d., trečiadienis
2011 m. lapkričio 7 d., pirmadienis
2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis
Fizikiniai bandymai automobilizme
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkai bandymais nustatė, kad
praktiškai bet kuris šiek tiek didesnio galingumo plaukų džiovintuvas gali
sukurti galingą oro srautą, kuris įstengia akivaizdžiai sumažinti net
stambių, greitai judančių objektų judėjimo greitį.
Bandymai buvo atlikti greitkelyje Vilnius - Panevėžys. Šalikelėje stovinčio
laboranto rankose laikomas įjungtas plaukų džiovintuvas buvo nukreipiamas į
priešais atvažiuojančius automobilius, sunkvežimius bei autobusus, kurie,
veikiami plaukų džiovintuvo oro srauto, imdavo lėtėti nepriklausomai nuo
kiekvienos bandyme dalyvavusios transporto priemonės aerodinaminių savybių ir
sugebėdavo įgauti ankstesnį greitį tik pravažiavę laborantą su plaukų
džiovintuvu bei ištrūkę iš plaukų džiovintuvo oro srauto.
Tame pačiame bandyme dalyvavę Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto
mokslininkai tuo metu surinko neįkainojamą kolekciją frazeologizmų,
epitetų, sinonimų, palinkėjimų bei kitos įdomios tautosakos, išgirstos
iš pro laborantą su plaukų džiovintuvu pravažiuojančių vairuotojų iš
įvairių Lietuvos tarminių regionų.
praktiškai bet kuris šiek tiek didesnio galingumo plaukų džiovintuvas gali
sukurti galingą oro srautą, kuris įstengia akivaizdžiai sumažinti net
stambių, greitai judančių objektų judėjimo greitį.
Bandymai buvo atlikti greitkelyje Vilnius - Panevėžys. Šalikelėje stovinčio
laboranto rankose laikomas įjungtas plaukų džiovintuvas buvo nukreipiamas į
priešais atvažiuojančius automobilius, sunkvežimius bei autobusus, kurie,
veikiami plaukų džiovintuvo oro srauto, imdavo lėtėti nepriklausomai nuo
kiekvienos bandyme dalyvavusios transporto priemonės aerodinaminių savybių ir
sugebėdavo įgauti ankstesnį greitį tik pravažiavę laborantą su plaukų
džiovintuvu bei ištrūkę iš plaukų džiovintuvo oro srauto.
Tame pačiame bandyme dalyvavę Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto
mokslininkai tuo metu surinko neįkainojamą kolekciją frazeologizmų,
epitetų, sinonimų, palinkėjimų bei kitos įdomios tautosakos, išgirstos
iš pro laborantą su plaukų džiovintuvu pravažiuojančių vairuotojų iš
įvairių Lietuvos tarminių regionų.
2011 m. kovo 23 d., trečiadienis
Kaip teisingai elgtis lėktuve
1. Iš krepšio išsitraukite savo laptop'ą.
2. Atidarykite jį lėtai ir ramiai.
3. Įjunkite jį.
4. Įsitikinkite, kad šalia sėdintis žmogus žiūri į jūsų ekraną.
5. Įjunkite savo mėgstamiausią naršyklę.
6. Užsimerkite ir užlenkite galvą į dangų, atsipalaiduokite.
7. Paspauskite žemiau esančią nuorodą ir sušukite "Alach akbar!"
NUORODA
2. Atidarykite jį lėtai ir ramiai.
3. Įjunkite jį.
4. Įsitikinkite, kad šalia sėdintis žmogus žiūri į jūsų ekraną.
5. Įjunkite savo mėgstamiausią naršyklę.
6. Užsimerkite ir užlenkite galvą į dangų, atsipalaiduokite.
7. Paspauskite žemiau esančią nuorodą ir sušukite "Alach akbar!"
NUORODA
2011 m. kovo 5 d., šeštadienis
Naudojimasis bankomatu
Vyrai:
1. Sustabdyti automobilį šalia bankomato.
......2. Atidaryti automobilio langą.
3. Įdėti kreditinę kortelę ir įvesti PIN kodą.
4. Surinkti pageidaujamą sumą.
5. Paimti pinigus ir ataskaitą.
6. Pasiimti kortelę.
7. Uþdaryti automobilio langà.
8. Važiuoti toliau.
Moterys:
1. Sustabdyti automobilį šalia bankomato.
2. Du tris kartus pavažuoti automobiliu taip, kad automobilio langas būtų prieš bankomatą.
3. Iš naujo užvesti variklį, nes jis užgeso 2-ame punkte atliekant manevrus.
4. Atidaryti automobilio langą.
5. Surasti automobilyje besimėtančią rankinę ir jos turinį iškratyti ant keleivio sėdynės - surasti kreditinę kortelę.
6. Pažvelgti į galinio vaizdo veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
7. Vieną du kartus pabandyti įdėti kreditinę kortelę į bankomatą.
8. Atidaryti automobilio dureles, kad lengviau būtų pasiekti bankomatą, nes automobilis pastatytas nuo jo per dideliu atstumu.
9. Įdėti kreditinę kortelę į bankomatą.
10. Ištraukti kortelę iš bankomato ir iš naujo įdėti teisinga puse.
11. Išversti automobilio dėklą ant keleivio sėdynės, ieškant užrašų knygelės, ant kurios viršelio užrašytas PIN kodas.
12. Įvesti PIN kodą.
13. Paspausti "Atšaukti" ir įvesti teisingą PIN kodą.
14. Įvesti pageidaujamą sumą.
15. Pažvelgti į durelių veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
16. Pasiimti pinigus ir ataskaitą.
17. Daiktų, esančių ant keleivio sėdynės, krūvoje surasti piniginę ir įsidėti pinigus.
18. Ataskaitą padėti į automobilio dėklą.
19. Pažvelgti į galinio vaizdo veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
20. Pradėti važiuoti ir pavažiuoti apie 50 metrų.
21. Įjungti atbulinę pavarą ir vėl privažiuoti prie bankomato.
22. Pasiimti kreditinę kortelę.
23. Ant keleivio sėdynės esančioje daiktų krūvoje surasti piniginę.
24. Kreditinę kortelę įsidėti į specialų piniginės skyrelį.
25. Susitvarkyti šukuoseną.
26. Užvesti variklį, kuris užgeso beieškant piniginės.
27. Nuvažiuoti 5-6 km.
28. Išjungti rankinį stabdį.
1. Sustabdyti automobilį šalia bankomato.
......2. Atidaryti automobilio langą.
3. Įdėti kreditinę kortelę ir įvesti PIN kodą.
4. Surinkti pageidaujamą sumą.
5. Paimti pinigus ir ataskaitą.
6. Pasiimti kortelę.
7. Uþdaryti automobilio langà.
8. Važiuoti toliau.
Moterys:
1. Sustabdyti automobilį šalia bankomato.
2. Du tris kartus pavažuoti automobiliu taip, kad automobilio langas būtų prieš bankomatą.
3. Iš naujo užvesti variklį, nes jis užgeso 2-ame punkte atliekant manevrus.
4. Atidaryti automobilio langą.
5. Surasti automobilyje besimėtančią rankinę ir jos turinį iškratyti ant keleivio sėdynės - surasti kreditinę kortelę.
6. Pažvelgti į galinio vaizdo veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
7. Vieną du kartus pabandyti įdėti kreditinę kortelę į bankomatą.
8. Atidaryti automobilio dureles, kad lengviau būtų pasiekti bankomatą, nes automobilis pastatytas nuo jo per dideliu atstumu.
9. Įdėti kreditinę kortelę į bankomatą.
10. Ištraukti kortelę iš bankomato ir iš naujo įdėti teisinga puse.
11. Išversti automobilio dėklą ant keleivio sėdynės, ieškant užrašų knygelės, ant kurios viršelio užrašytas PIN kodas.
12. Įvesti PIN kodą.
13. Paspausti "Atšaukti" ir įvesti teisingą PIN kodą.
14. Įvesti pageidaujamą sumą.
15. Pažvelgti į durelių veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
16. Pasiimti pinigus ir ataskaitą.
17. Daiktų, esančių ant keleivio sėdynės, krūvoje surasti piniginę ir įsidėti pinigus.
18. Ataskaitą padėti į automobilio dėklą.
19. Pažvelgti į galinio vaizdo veidrodėlį ir susitvarkyti šukuoseną.
20. Pradėti važiuoti ir pavažiuoti apie 50 metrų.
21. Įjungti atbulinę pavarą ir vėl privažiuoti prie bankomato.
22. Pasiimti kreditinę kortelę.
23. Ant keleivio sėdynės esančioje daiktų krūvoje surasti piniginę.
24. Kreditinę kortelę įsidėti į specialų piniginės skyrelį.
25. Susitvarkyti šukuoseną.
26. Užvesti variklį, kuris užgeso beieškant piniginės.
27. Nuvažiuoti 5-6 km.
28. Išjungti rankinį stabdį.
2011 m. sausio 24 d., pirmadienis
Kaunas yra viskas :)
J.Erlickas.
Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?
Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė ? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų , kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomą jį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią , vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iškarto tokiu greičiu pajudėti į vakarus.
Vilnietį, artė jantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: "Pravieniškės - 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: "Lukiškės - 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų , jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu. Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius - Kaunas likimą . Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotė jęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo iš skirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Už tat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori - brauki Marijampolėn, nori - į Kėdainius, Raseinius, Š iaulius ir Vakarus... O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama...
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo... Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį . Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumsk ą, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: "Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis..." O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius - vienintelio kelio galas.
Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspūdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius būtų kaip Kaunas, tai ir Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jūros ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padorūs gyvuliai vengė būsimo Vilniaus apylinkių. Kur daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?
Kodėl būtent Vilniuj įsikūrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus savivaldybė ? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų , kur tamsiau. Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems 100 km. ilgio bandomą jį kliūčių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten apvalęs bei sustiprinęs dvasią , vilnietis įgyja teisę padidinti greitį iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iškarto tokiu greičiu pajudėti į vakarus.
Vilnietį, artė jantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: "Pravieniškės - 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo: "Lukiškės - 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas būtų , jei vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu. Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim ūsūrinio traukinio Vilnius - Kaunas likimą . Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt dvi nesujungiamas vietas nūnai išprotė jęs blaškosi iš vieno galo į kitą pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit jūs, vilniečiai, kuo greičiau prie jūros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo iš skirtiniu kvailumu ir jodavo žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sūresnis, tuo žirgui skaniau. Už tat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori - brauki Marijampolėn, nori - į Kėdainius, Raseinius, Š iaulius ir Vakarus... O gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama...
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo... Ir atsidūrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko būt. Bet šaunusis nuotykių ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai, veržiasi į priekį . Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi mūsų šaunuolis nukeliaus? Į Šumsk ą, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: "Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš skausmo širdis..." O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspūdį šviesiam žmogui darė tamsus Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius - vienintelio kelio galas.
2011 m. sausio 19 d., trečiadienis
Vadybininkas
Gyveno vieną kartą pardavimų vadybininkas. Reikėjo jam darbą susirast. Išsiuntinėjo jis savo cv ir atėjo į vieną tokią kontorą į pokalbį su generaliniu direktoriumi. Ir truko jų pokalbis 6 valandas. Jau ir direktorius po devyniais prakaitais, ir vadybininkas tris kartus vandens prašė. Niekaip negali susitart. Pradėjo nuo 800 lt per mėnesį - o jau dėl 2 500 lt ginčijasi, ir procentus, ir bonusus, ir kažkokią ten dar sporto salę, mobilų ryšį, pietus, draudimus, atostogas, komandiruotpinigius, tarnybinę mašiną, noutbuką, krūvą ten visko vadybininkas sau išsiderėjo. Pasidavė galiausiai generalinis direktorius, su visom sąlygom sutiko. Viską, ko prašė vadybininkas - davė.
Pradėjo vadybininkas dirbti ir per pirmąjį mėnesį padidino pardavimus trigubai, paskui dešimtgubai, paskui šimteriopai, paskui iš viso viską kontoroje pardavė, tame tarpe ir baldus, kanc. prekes, sekretorę - vyrams į pirtį, klientų duomenų bazę - konkurentams, o patį gen. direktorių - mokesčių inspekcijai.
Todėl, kad jis, bliac, buvo labai geras pardavimų vadybininkas.
Pradėjo vadybininkas dirbti ir per pirmąjį mėnesį padidino pardavimus trigubai, paskui dešimtgubai, paskui šimteriopai, paskui iš viso viską kontoroje pardavė, tame tarpe ir baldus, kanc. prekes, sekretorę - vyrams į pirtį, klientų duomenų bazę - konkurentams, o patį gen. direktorių - mokesčių inspekcijai.
Todėl, kad jis, bliac, buvo labai geras pardavimų vadybininkas.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
